Atnaujinta 2021-12-07
Sukurta 2021-12-07

Įmonės mokumas – pagrindiniai dalykai ir rodikliai

Įmonės mokumas matuojamas naudojant įvairius balansinės ataskaitos rodiklius, atspindinčius įmonės nuostolių toleranciją bei jos finansinę struktūrą. Drauge su pelningumu ir likvidumu, mokumas – tai vienas iš pagrindinių įmonės veiklos tvarumą nusakančių dalykų. 

Skaitykite daugiau: kaip pagerinti pelningumą

Skaitykite daugiau: apie likvidumo svarbą

Į mokumo rodiklius įeina nuosavo kapitalo koeficientas, grynasis įsiskolinimas ir santykinis įsiskolinimas.

Nustatant mokumą vadovaujamasi principu, kad išorinis kapitalas įmonės kapitalo struktūroje negali pernelyg dominuoti. Kuo labiau įmonė, užsiimdama veikla, pasikliauja nuosavo kapitalo stiprybe, tuo mokesnė ji paprastai yra. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis išorinis kapitalas pagerina įmonės galimybes vykdyti veiklą. 

Skaitykite daugiau: 17 priežasčių, dėl kurių įmonės siekia išorinio finansavimo

 

Kas yra finansiškai stipri įmonė?

Įmonė yra laikoma finansiškai stipria, jei jos nuosavo turto ir skolinto kapitalo, kuriuo ji finansuoja veiklą, santykis yra deramas. 
Tuo tarpu įmonės įsiskolinimas – tai rodiklis, atvirkštinis mokumui. Šiuo rodikliu matuojama, kiek įmonė turi išorinės skolos. Vis dėlto skola savaime nėra blogas dalykas. Ji, pavyzdžiui, gali suteikti mokestinių privalumų.

Moki įmonė – tai įmonė, kuri ilguoju laikotarpiu yra pajėgi įgyvendinti savo įsipareigojimus ir priimti verslo iššūkius. Tarkime, nukritusi paklausa ir kiti pavojai pelningumui gali sukelti grėsmę įmonės išlikimui. Jei nuostoliai ima ryti įmonės nuosavą kapitalą, labai svarbu, kad to nuosavo kapitalo lygis būtų pakankamas.

 

Kaip mokumas matuojamas?  

Mokumą galima matuoti įvairiais rodikliais, apskaičiuotais pagal balansinėje ataskaitoje pateiktus duomenis. Statiniai mokumo matai – tai nuosavo kapitalo koeficientas ir grynasis nuosavo bei skolinto kapitalo koeficientas. Tuo tarpu dinaminis mokumo matas, pagrįstas apyvarta, tai santykinis nuosavo bei skolinto kapitalo koeficientas. 

 
Nuosavo kapitalo koeficientas

Nuosavo kapitalo koeficiento % formulė = 100 * nuosavos lėšos / (pakoreguotas bendrasis balansas – avansai už atliktus darbus) 

Jei gaunamas rezultatas yra mažesnis nei 15 %, nuosavo kapitalo koeficientas yra laikomas prastu. Nuosavo kapitalo kiekis laikomas patenkinamu, jei šis rodiklis siekia nuo 25 % iki 35 %. Geras nuosavo kapitalo koeficientas yra 35-50 %, o puikus – didesnis nei 50 %. 

Nuosavo kapitalo koeficientas – tai procentinė vertė, nusakanti, koks yra įmonės nuosavo turto santykis su jos bendruoju balansu. 

 

Grynasis nuosavo ir skolinto kapitalo koeficientas

rynojo nuosavo ir skolinto kapitalo koeficiento % formulė = 100 * (įsiskolinimai, už kuriuos mokamos palūkanos – likvidūs grynieji pinigai) / nuosavos lėšos

Grynasis nuosavo ir skolinto kapitalo koeficientas – tai rodiklis, atskleidžiantis įmonės įsiskolinimo lygį, tam matuojant pusiausvyrą tarp jos grynųjų įsiskolinimų, už kuriuos mokamos palūkanos, ir nuosavo turto. Likvidus turtas atimamas iš įsiskolinimų, už kuriuos mokamos palūkanos, tada gautas skirtumas padalijamas iš nuosavo turto.  

Kuo aukštesnis yra grynasis nuosavo ir skolinto kapitalo koeficientas, tuo didesnė yra tikimybė, kad įmonės augimo potencialas sumažės, nes finansuotojai, priimdami sprendimus dėl finansavimo, tokią įmonę laikys rizikinga.

Kitaip tariant, kuo šis rodiklis yra arčiau nulio, tuo geriau. 

Žemesnė nei 10 % vertė yra laikoma puikia, o nuo 10 % iki 60 % – vis dar gera. Jei įmonės grynasis nuosavo ir skolinto kapitalo koeficientas yra neigiamas, tai reiškia, kad ji neturi grynųjų įsiskolinimų, t. y. neturi paskolų, už kurias būtų mokamos palūkanos, arba gali jas išmokėti jau turimais grynųjų pinigų ištekliais.

 

Santykinis įsiskolinimas

Santykinio įsiskolinimo % formulė = 100 * pakoreguoti balansinės ataskaitos įsipareigojimai / 12 mėnesių apyvarta

Šiuo rodikliu matuojama pusiausvyra tarp įmonės įsiskolinimų ir jos verslo apimties.

Visuotinai priimtų šio rodiklio etalonų nėra. Pagal šį rodiklį galima lyginti tik skirtingas to paties sektoriaus įmones. Vis dėlto apskritai apie 50 % siekiantis lygis yra laikomas saugiu.

 

Mokios įmonės pavyzdys

Nors yra daug optimalios kapitalo struktūros teorijų ir yra atlikta gausybė su tuo susijusių tyrimų, vienintelės kapitalo struktūros, kuri tiktų visiems, nėra. Kadangi egzistuoja skirtumai tarp sektorių ir galimybių taikyti su įsiskolinimais susijusias mokesčių lengvatas, šis klausimas tampa dar sudėtingesnis.

Vis dėlto, kalbant apskritai, esminis įmonės mokumo kriterijus yra tai, kiek nuosavo kapitalo ji turi savo finansinėje struktūroje. Kuo daugiau yra nuosavo turto, tuo mažesnė yra jos bankroto rizika, nes šis nuosavas turtas gali tapti paspirtimi tais metais, kai veikla yra nuostolinga. 

Mokios įmonės pavyzdys:

Įmonės nuosavo kapitalo koeficientas yra aukštas, siekia apie 50 %. Įmonė turi mažai įsiskolinimų, o išlaidos palūkanoms yra žemos. Įmonė skaičiuoja, kad savo paskolas galės padengti per 1–3 metus, per tą laikotarpį taip pat planuoja sukaupti didesnį nuosavų grynųjų pinigų rezervą.

Susidūrusi su nuostolingu laikotarpiu įmonė neprivalo imti papildomų paskolų, kad užlopytų grynųjų pinigų trūkumus. Užuot ėmusi paskolą, ji juos gali padengti savo pačios grynaisiais pinigais, arba gali derėtis dėl papildomų paskolų, suteikiamų geromis grąžinimo sąlygomis. 

 

Stiprus verslas ir prieiga prie verslo finansavimo

Finansiškai stipri įmonė paprastai turi geresnį kredito reitingą, todėl ji verslo finansavimą gali gauti geresnėmis sąlygomis. Mikrofinansavimo įstaigos, teikiančios finansavimo paskolas įmonėms, priimdamos finansavimo sprendimus stiprią įmonę laiko mažiau rizikinga. 

Todėl stipri įmonė paskolą gauna lengviau, o paskolos sąlygos būna geresnės. 

Kuo geresnėmis sąlygomis įmonė gauna finansavimą, tuo mažiau reikia grąžos ir pelningumo, kad paskolos įsipareigojimus būtų galima įvykdyti.